Režisierės Karinos Novikovos  teigimu, „1832 metais sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo. Kuriant spektaklį man įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją...“