J. Anouilh'o pjesės „Medėja“ motyvais, A. Sekulovo, K. Kavafio, R. M. Rilke's ir M. Cvetajevos kūrinių motyvais 
MEDĖJA SVETIMŠALĖ
Režisierė Diana Dobreva

Vienos dalies spektaklis

Režisierės Dianos Dobrevos spektaklis „Medėja svetimšalė“ pastatytas kelių poetų, rašytojų kūrinių motyvais. Vienas jų – prancūzų dramaturgo Jeano Anouilhʼo tragedija „Medėja“. Ją papildo poetų Konstantino Kavafio, Rainerio Maria Rilkeʼs, Marinos Cvetajevos eilėraščiai, bulgarų rašytojo Aleksandro Sekulovo kūrinių motyvai.
 
Kerėtoja Medėja, Kolchidės valdovo dukra ir saulės dievo Helijo anūkė, įsimylėjusi argonautų vadą Jasoną, padeda jam pagrobti Aukso vilną. Pabėgusi su Jasonu į Graikiją Medėja pagimdo du sūnus. Jie pastogę rado Korinte, kur po kelerių metų Jasonas nusprendė vesti vietinio karaliaus dukrą. Medėja nusprendžia atkeršyti. Spektaklio ašis – moters, kuri negali likti, negali grįžti, negali būti, likimas. Todėl ir „Medėja svetimšalė“. Žmogaus, kuris neturi tėvynės, tragedija. Šis istorijos aspektas šiuo metu itin aktualus.
 
Medėjos tema buvo populiari įvairiais amžiais. Antikoje Medėjos meilės ir keršto temą plėtojo Pindaras, Euripidas, Apolonijas Rodietis, Ovidijus, Diodoras, Valerijus Flakas. Medėjos mitą ne kartą interpretavo įvairių laikotarpių dramaturgai, dailininkai, režisieriai. Keršijančios Medėjos personažas atgijo Nicolaso Poussino, Eugène’o Delacroix, Fredericko Sandyso ir kitų autorių tapyboje. Sekdami Euripidu ir Seneka, mitą interpretavo Pierre’as Corneille’is („Medėja“), Franzas Grillparzeras („Aukso vilnos“ trečioji trilogijos dalis), Ludwigas Tieckas („Medėja“) etc. Tokį mito patrauklumą lemia galimybė įvairiai interpretuoti universalias moralines problemas.
 
„Spektaklį pagal Medėjos mitą statysiu antrą kartą – pirmąjį stačiau seniai, prieš 15 metų, ir tuomet pagrindinį dėmesį skyriau kitkam. Tai buvo asmeniškesnis, intymesnis pastatymas, grįstas vyro ir moters ryšiu. Dabar susitelksime į išvarymo, tremties kontekstą – kaip valstybės politika ir interesai žmogų gali paversti žudiku ir priversti daryti nuodėmę.“ (Diana Dobreva)
 
„Seniai jau galvojau, apie tai svajojau ir esu labai laiminga, kad pagaliau atvažiavo režisierė, kuri manyje pamatė visgi moterį. Paprastai turi būti švelni, trapi, virpanti, verkianti, neturinti savo nuomonės, stuburo, o čia, pagaliau, iš manęs tikimasi visiškai kitko: žemo balso, tvirto žvilgsnio. Tai man iššūkis. Savyje tai randu ir esu laiminga.“ (Jelena Orlova)

Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais

Kūrybinė grupė:
Režisierė, inscenizacijos autorė, šviesų dailininkė – Diana Dobreva
Scenografė, kostiumų ir projekcijų dailininkė – Mira Kalanova
Kompozitoriai – Yavor Karagitliev, Petia Dimanova
Režisieriaus padėjėja – Eglė Kuzienė

Spektaklyje vaidina:
Medėja – Jelena Ragimova
Jasonas – Valentin Novopolskij
Kreontas – Dmitrij Denisiuk
Auklė – Jekaterina Makarova
Auklė – Vera Stasenia
Pasiuntinys – Artur Svorobovič
Kreusa, Jasono sužadėtinė – Juliana Volodko
Kreusos motina – Jevgenija Karpikova
Apsirtas – Telman Ragimov
Valkata – Viačeslav Lukjanov
Mirtis – Anastasija Špakovskaja

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka